Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jovita URMULEVIČIENĖ

2011 m. kovo 10 dieną Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje vyko respublikinis moksleivių liaudiškų šokių festivalis „Šokim, trypkim“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 21-osioms metinėms.

Festivalyje dalyvavo Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė (vadovė Rimutė Blikertienė), Lentvario pradinės mokyklos vaikų liaudiškų šokių grupė „Spindulėlis“ (vadovė Rimutė Blikertienė), Kauno rajono Garliavos vaikų liaudiškų šokių grupė „Tauškutis“ (vadovė Zita Vaškelienė), Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė (vadovė Germina Ptašnykienė), Elektrėnų kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Vijūnas“ (vadovė Angelė Pačėsienė).

Renginio pradžioje gimnazijos direktorės pavaduotoja Rasa Dikevičienė gimnazijos bendruomenės vardu pasveikino festivalio dalyvius ir žiūrovus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga. Meninę festivalio dalį pradėjo Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos chorai ir skudučių ansamblis (vadovė Eugenija Aliukonytė). Vėliau scenoje šokių kolektyvai keitė vieni kitus, trankiai trypdami polkas, linksmai sukdami „Kviestinį“, „Šeirį“, „Vyželę“ ir kitus šokius. Tarp šokių skambėjo Lietuvos poetų eilės, skirtos Tėvynei.

Pasibaigus pasirodymams, gimnazijos direktorė Romutė Nargelienė įteikė Trakų rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus padėkas ir gimnazijos atminimo dovanas liaudiškų šokių grupėms, pasidžiaugė puikiai pavykusiu renginiu, padėkojo jaunimui už tautiškumo puoselėjimą ir meilę liaudies šokiui.

Vėliau visi festivalio dalyviai buvo pakviesti į vakaronę, kurioje galėjo pabendrauti, pašokti, pabūti kartu. Išsiskirstė turėdami viltį, kad festivalis taps tradiciniu ir kad kitąmet visi festivalio dalyviai vėl susitiks.

Nuotraukose: Liaudiškų šokių festivalio „Šokim, trypkim“ akimirkos

VšĮ „Drąsinkime ateitį“ ir asociacija „EEPA“ rengia akciją, kuria siekiama suteikti sąlygas Lietuvos jaunimui, jų tėveliams bei visiems miestų bendruomenės nariams tinkamai pasirūpinti nebereikalingais ar nenaudojamais elektros, elektronikos prietaisais bei panaudotais galvaniniais elementais. Akcijos metu bus surenkami mokyklose esantys nereikalingi prietaisai, vaikų ir jų tėvelių atneštos elektros ir elektronikos atliekos.

2011 m. gegužės 10 d. Trakų mieste ir rajone važinės specialūs asociacijos „EEPA“ automobiliai, kurie surinks nereikalingus elektronikos prietaisus bei pasirūpins jų saugiu išgabenimu ir perdirbimu. Šie prietaisai bus surenkami iš Trakų miesto ir rajono mokyklų, kurios iš anksto informavo VšĮ „Drąsinkime ateitį“, norėdamos prisidėti prie akcijos. Atliekų išgabenimo automobiliai užsuks į  Trakų r. Bijūnų, Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio, Trakų r. Senųjų Trakų Kęstučio pagrindines mokyklas, Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją ir Trakų r. Paluknio „Medeinos“ vidurinę mokyklą.

Asmenis, namuose turinčius atliekų, sveriančių daugiau nei 15 kilogramų, kviečiame užpildyti specialią anketą asociacijos „EEPA“ interneto puslapyje (www.epa.lt). Su užsiregistravusiais anketoje žmonėmis „EEPA“ per du mėnesius susisieks asmeniškai ir susitars dėl turimos technikos išgabenimo.

Aktyviausiai į šią iniciatyvą įsijungusios mokyklos bus apdovanotos akcijos diplomais.„,Žaliausios“ mokyklos nominaciją pelniusi mokykla bus apdovanota rėmėjų įsteigtu prizu „Paskutinio skambučio 2011“ šventėje gegužės 13 d. Vilniuje.

Dėkojame mokykloms, sutikusioms prisijungti ir iš anksto pareiškusioms norą dalyvauti šioje ekologinėje elektronikos atliekų išvežimo ir perdirbimo akcijoje.

VšĮ „Drąsinkime ateitį“ ir asociacija „EEPA“

Kęstutis PETKŪNAS, Trakai

„Taip, tai mes maltiečiai,

Mūsų daug ir mes vieningi.

Savanorystė saugo viltį,

Geri darbai paliečia širdį.“

Tai žodžiai iš jaunųjų maltiečių himno, kuris 2011 m. balandžio 16 d. skambėjo Aukštadvario šv. Domininko vienuolyno salėje, XV Lietuvos jaunųjų maltiečių sąskrydžio atidarymo metu. Sąskrydžio atidarymo iškilmėse skambėjo ir kitos dainos, kurias atliko apie šimtas jaunųjų maltiečių. Į tradicinį, kasmet rengiamą, sąskrydį buvo atvykę keturiolikos jaunųjų maltiečių grupių nariai ir jų vadovai iš įvairių Lietuvos kampelių.

Į jaunųjų maltiečių šventę Aukštadvaryje buvo atvykę Maltos ordino Lietuvoje generalinis sekretorius Bruno Kasparas, Maltos ordino Lietuvoje Humanitarinių projektų ir Komunikacijos vadovas Arvydas Bružas, Maltos ordino pagalbos tarnybos Kaišiadorių vyskupijos filialo reikalų vedėja gydytoja Vida Šniokaitienė, Lietuvos jaunųjų maltiečių vadovas Eitvydas Bingelis.

Sąskrydžio dalyvius sveikino, dėkojo jiems už labdaringą veiklą ir linkėjo sėkmės Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė.

Visos jaunųjų maltiečių grupės prisistatė dainomis, pasakojo ir rodė vaizdo klipus apie savo grupių veiklą.

Vakare Aukštadvario šv. Domininko vienuolyno koplyčioje vyko pamaldos. Šv. Mišias aukojo Aukštadvario parapijos klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius, Onuškio parapijos klebonas Algimantas Gaidukevičius ir Elektrėnų parapijos vikaras Laurynas Visockas, taip pat dalyvavo Onuškio bažnyčios altarista Ignas Kavaliauskas.

Svečiams buvo surengtos ekskursijos po Aukštadvario apylinkes. Jie grožėjosi buvusio Mongirdų dvaro parku, ten augančiu garsiuoju poeto Adomo Mickevičiaus ąžuolu, aplankė gamtos paminklą Velnio duobę, Kartuvių kalną, Nikronių akmenį ir kitus istorinius ir gamtos paminklus bei turistų lankomas vietas.

Aukštadvario maltiečių grupės vadovė Irena Beržinskienė sakė, kad jie šia veikla užsiima aštuntus metus. Grupėje yra 17 jaunųjų maltiečių ir 5 suaugusieji. Jie padeda vienišiems, sergantiems žmonėms, daugiavaikėms šeimoms, aprūpina juos pataline, paklodėmis, dalina labdarą, vaišina kalėdine sriuba, rengia slaugos projektus. Bendradarbiauja su Vokietijos maltiečiais, kurie kasmet atveža labdaros.

Kartenos vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Vida Tamošauskienė, šioje veikloje dalyvaujanti penkiolika metų, pasakojo, kad Kartenos maltiečiai prieš šv. Kalėdas rengia akciją „Padėkime šalia esantiems“, kurios metu vaikai kepa pyragėlius, už paaukotus pinigus verda kalėdinę sriubą. Jie mokyklos patalpose įkūrė Dienos centrą, kur namuose neturintys sąlygų vaikai ruošia pamokas, gauna nemokamą maitinimą, turiningai praleidžia laisvalaikį.

Tik šių metų pradžioje susibūrę Zarasų maltiečiai su grupės vadove, Santarvės pradinės mokyklos mokytoja, Laimute Lumbiene taip pat buvo atvykę į sąskrydį. Jaunieji maltiečiai jau spėjo nuveikti daug gerų darbų. Surengė akcijas: „Gerumo diena“, „Padovanokime žaislą“. „Sriuba“, kurios metu dalino sriubą mažai pajamų gaunantiems ir vienišiems gyventojams. Akcijos „Ligonių diena“ metu lankė vienišus segančius ligonius, įteikė lauknešėlių.

Kitą dieną sąskrydžio dalyviai aplankė Aukštadvario miestelyje gyvenančius vienišus pensininkus, pabendravo su jais, įteikė dovanų, vėliau surengė akcijos „DAROM 2011“ talką, tvarkė aplinką prie Aukštadvario vandens saugyklos ir Mongirdų dvaro parke.

Kitais metais jaunųjų maltiečių sąskrydį numatyta surengti Ignalinoje. Ignaliniečiams įteiktas ąžuolo plokštėje išdrožtas stilizuotas maltiečių ženklas su užrašu „Aukštadvaris 2011“. Plokštę padarė ir ženklus išdrožė Paulius Nairanauskas, Aukštadvario vidurinės mokyklos 10 klasės mokinys.

Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Aukštadvario maltiečių grupės vadovė ( iš kairės) Irena Beržinskienė su svečiais: Maltos ordino pagalbos tarnybos Kaišiadorių vyskupijos filialo reikalų vedėja, gydytoja Vida Šniokaitienė ir Maltos ordino Lietuvoje Humanitarinių projektų ir Komunikacijos vadovu Arvydu Bružu

2. Po pamaldų Aukštadvario parapijos klebonui monsinjorui Vytautui Kaziui Sudavičiui, Elektrėnų parapijos vikarui Laurynui Visockui, Onuškio parapijos klebonui Algimantui Gaidukevičiui ir Onuškio bažnyčios altaristai Ignui Kavaliauskui buvo įteiktos statulėlės

3. Jaunųjų maltiečių sąskrydžio dalyvės aukštadvarietės (iš kairės) Miglė Bučelytė, Ieva Čepaitytė, Reda Beržinskaitė, Karolina Venciūtė ir L.aura Barščiavičiūtė su Lietuvos jaunųjų maltiečių vadovu Eitvydu Bingeliu

Voruta. – 2011, geg. 7, nr. 9 (723), p. 15.

2011 m. spalio 21 d. Trakų rajono savivaldybėje buvo surengtas išplėstinis posėdis, kuriame išnagrinėta ir aptarta Kariotiškių sąvartyne įvykusi avarija.

Atsakingų bei specialiųjų tarnybų atstovus aptarti ekstremalaus įvykio situaciją sukvietė rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Irena Narkevič, pavaduojanti direktorę, sudariusi šiam įvykiui tirti komisiją.

„Avarija įvyko ketvirtadienį, spalio 20-ąją, apie 16 val. Plyšo sąvartyno dumblo rezervuarą dengianti plėvelė ir dumblas ištekėjo į aplinką. Manoma, kad apie hektaro teritorijoje ištekėjo apie 2 tūkst. kubinių metrų dumblo. Teršalų plitimas sustabdytas, likviduojami jos padarinai, matuojama jo išplitimo teritorija“, – pasitarimo dalyvius informavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų agentūros vadovas Zigmantas Butvilas.

Komisija dar kartą rinksis po pietų. Įvertinus visas avarijos aplinkybes, bus sprendžiama, ar skelbti ekstremalią padėtį.

Sigita Nemeikaitė, Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė, tel. 58321, 8 679 09181, el.p.s.nemeikaite@trakai.lt

S. Nemeikaitės nuotr.

Nuotraukose: Rajono savivaldybėje sušauktame pasitarime aptartos priemonės Kariotiškių sąvartyne įvykusiai avarijai likviduoti

www.trakai.lt

Trakų rajono Sąjūdžio laikraštis „Trakų žemė“, įsteigtas 1988 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Trakų r. tarybos nutarimu, norėtų parengti knygą apie Trakų r. Sąjūdį, jo veiklą ir sąjūdininkų likimus. Todėl maloniai prašome parašyti savo prisiminimus ir atsiųsti į „Trakų žemės“ redakciją el. paštu trakuzeme@traku-zeme.lt arba paštu Naujoji g. 16, Trakai.

Tie, kurie negali patys parašyti, jų prisiminimus užrašysime į diktofoną.

Taip pat prašome Sąjūdžio laikų nuotraukų, dokumentų, kuriuos turite. Visa tai reikalinga istorijai.

Maloniai laukiame ir skambučių tel.: 8 528 51 266, 8 605 11 117 

Pagarbiai,

Irma Stadalnykaitė, rengiamos knygos „Trakų rajono sąjūdis“ redaktorė

Voruta. – 2013, birž. 8, nr. 12 (776), p. 16.

Voruta. – 2013, liep. 6, nr. 14 (778), p. 2.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

Trakai šeštadienį tradiciškai grįš į Viduramžius. Šešioliktą kartą rengiamoje šventėje – ne tik pilies linksmybės, bet ir riterių, lankininkų turnyrai, viešas nusikaltėlių teismas ir egzekucija, viduramžių ginkluotės pristatymas, patiekalai, papročiai ir tradicijos.

Šventėje bus įvairių amatininkų: puodžių, kalvių, knygrišių, juvelyrų, kauladirbių. Bus galima susipažinti su senosiomis technologijomis, jų istorija, patiems pabandyti ką nors pasigaminti.

Šventė tęsis visą savaitgalį.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad „Sostinės dienos 2014“ renginių metu, po didžiųjų koncertų Katedros aikštėje, rugsėjo 5-6 dienomis keleivius veš nauji renginių maršrutų autobusai. Taip pat rugsėjo 4-8 d. keisis 88 maršruto autobusų trasa.

Renginių maršrutų autobusai penktadienį ir šeštadienį pradės dirbti nuo 23.40 val.: 151R Santariškės – Centras – Stotis – Naujininkai, 152R Fabijoniškės – S. Stanevičiaus g. – Žirmūnai – Centras – Žemieji Paneriai, 153R Saulėtekis – Centras – Žvėrynas – Justiniškės – Pašilaičiai, 154R Pilaitė – Konstitucijos pr. – Žygimantų – Olandų g. – Naujoji Vilnia ir 155R Lazdynai – Karoliniškės – Šeškinė – Centras – Markučiai. Šiuose maršrutuose galios įprastiniai viešojo transporto bilietai.

Šio renginio metu autobusai sustos prie Arkikatedros esančiose stotelėse, ir važiuodami maršruto trasa stos visose maršrute pasitaikančiose stotelėse. Maršrutai aptarnaus pagrindinius Vilniaus rajonus: Naująjį Centrą, Centrą, Žvėryną, Senamiestį, Naujamiestį, Šnipiškes, Žirmūnus, Antakalnį, Pavilnį, Naujininkus, Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Šeškinę, Baltupius, Santariškes, Naująją Vilnią, Žemuosius Panerius, Justiniškes, Pašilaičius, Pilaitę, Fabijoniškes.

Be to, nuo rytdienos jau keisis ir 88 maršruto autobusų trasa.

Rugsėjo 4, 6, 7 d., bei rugsėjo 8 d. iki 7 val. ryto 88 Europos aikštė-Centras-Oro uostas maršruto autobusai nuo V. Kudirkos gatvės važiuos Pamėnkalnio gatve. Nuo Pamėnkalnio, Pylimo gatvių sankryžos važiuos senąja trasa. Autobusai nestos stotelėse Lukiškių aikštė ir Mažasis teatras.

Tuo tarpu rugsėjo 5 d. 88 Europos aikštė-Centras-Oro uostas maršruto autobusai nuo A. Goštauto ir A. Tumėno g. sankryžos iki V. Kudirkos g. važiuos A. Goštauto, J. Jasinskio g., toliau oro uosto link senąja trasa. Iš Oro uosto autobusai nuo V. Kudirkos gatvės važiuos Pamėnkalnio gatve. Nuo Pamėnkalnio, Pylimo gatvių sankryžos važiuos senąja trasa. Autobusai nestos stotelėse Lukiškių aikštė, Mažasis teatras, Antano Tumėno st., Nepriklausomybės aikštė, Lukiškės.

Visa informacija apie viešojo transporto darbą ir pakeitimus pateikiama interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt .

Viešųjų ryšių skyrius, el.p. vrt@vilnius.lt

Sausio 10 d. „Litexpo“ rūmuose surengtas „Šeimadienis“, kuriame buvo pristatytos ir Trakų dekanato parapijos, kurių šūkis: „Keliaukite piligriminiu keliu nuo Aušros Vartų Dievo Motinos iki Trakų Dievo Motinos“

2015 m. sausio 10 d. „Litexpo“ rūmuose Vilniuje įvyko „Šeimadienis“ –  baigiamasis šeimos metų renginys, kurį organizavo Vilniaus arkivyskupija. Jame buvo skaitoma daugiau negu 10 pranešimų, aktualių šeimoms ir jų nariams. Organizatoriai stengėsi, kad pranešimų turinys būtų kuo įvairesnis, skirtas įvairiems klausytojams, tiek jaunimui, tiek jų tėveliams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Pranešimuose buvo gvildenamos temos apie vaikų ugdymą, apie sutuoktinių tarpusavio santykius, apie nevaisingumo problemą ir skyrybų klausimus. Organizatoriai parinko tokias temas, kad skaitomi pranešimai paliestų kuo didesnę auditoriją.  Apie 200 iniciatyvų – bendruomenių, organizacijų, parapijų pristatė savo veiklą. Tai buvo puiki proga pamatyti, kad Bažnyčia yra ne tik lankymasis mišiose, bet kartu ir tikinčiųjų bendravimas,  įvairių veiklų įgyvendinimas, paremtas nuoširdžiu bendravimu ir tikėjimu Dievu. Renginyje veikė „Carito“ Gailestingumo kavinė. Tėveliai, atvykę su mažais vaikais, o tokių  buvo tikrai daug, galėjo savo mažylius palikti vaikų zonoje, kur jiems netruko pramogų: jie su savanoriais žaidė įvairius žaidimus, mokinosi rankdarbių, vyko jiems koncertas ir visi dalinosi gera nuotaika.  Vakare vyko Šv. Mišios, o renginį užbaigė Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertas: Evelina Sašenko, Linas Adomaitis, Girmantė Vaitkutė, Vaidas Baumila, Egidijus Sipavičius, Berta Timinskaitė, Urbanistinio šokio teatras „Low air“. Vakaro svečias – dainininkas Daniel Disilva iš JAV, kuris ne tik dainavo renginyje, bet prieš tai ir skaitė pranešimą „Ar seksas būna dvasingas“.

Kiekvienas dekanatas, kiekviena parapija, bendruomenė, organizacija stengėsi kiek įmanoma tikslingiau save pristatyti:  lankstinukai, muzika, pokalbiai su žmonėmis ir pan. Išradinga buvo  Vilniaus Arkikatedros bazilika, Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo parapija. Jie „pasikvietė“ Šv. Kazimierą, kuris kvietė užeiti apsilankyti pas juos, mielai kalbėjosi su tikinčiaisiais. Trakų dekanatas taip pat dalyvavo „Šeimadienyje“, pristatydamas savo parapijas ir veiklas. Jį iš tolo buvo galima atpažinti iš didelio Dievo Motinos paveikslo. Renginiui labai pagelbėjo Trakų parapijiečiai, kurie paaukojo savo laisvalaikį, vardan šio kilnaus tikslo. Vieni dalino atvirukus, skrajutes, kiti pasakojo apie Trakų parapiją, veiklas. Parapijiečiai ragino susipažinti su Trakų parapija šūkiu: „ Keliaukite piligriminiu keliu nuo Aušros Dievo Motinos iki Trakų Dievo Motinos“. Šis maketas atspindi kiekvienais metais rugsėjo mėn.  organizuojamą tikrą piligriminį žygį.  Tikintiesiems buvo siūloma keliauti piligriminiu keliu nuo Aušros Vartų Dievo Motinos iki Trakų Dievo Motinos aplankant visas Trakų dekanato parapijas: Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai,  Paluknio Šv. Jono Krikštytojo, Rykantų Švč. Trejybės, Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies, Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai,  Šv. Benedikto, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčias. Daug kam toks kvietimas buvo netikėtas. Vieni dalyviai sutiko iš karto žengti piligriminiu keliu, kitus teko pasistengti ir įkalbėti. Deja, buvo ir išsigandusiųjų, kurie taip ir nedrįso pamėginti. Piligriminio kelio pradžioje „piligrimus“ pasitiko malonūs Trakų parapijiečiai, kurie dalino lankstinukus apie Trakų Dievo Motiną ir jos maldą. Nemokantys lietuvių kalbos, galėjo gauti analogiškus atvirukus ir lankstinukus lenkų kalba. Sekantys punktas piligrimystėje  – viktorina.  Drąsiausieji ir išmintingiausieji išmėgino savo jėgas, atsakant į vieną užduotą klausimą. Teisingai atsakę, buvo apdovanoti saldžia dovana. Vieni iš populiariausių klausimų buvo: kada buvo įkurta Trakų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia; ką savo pakeltoje rankoje laiko Dievo Motina; kokio įvykio, buvusio 1718 m., sukaktuvių 300 – osios metinės bus švenčiamos 2018 metais? Džiugu, kad vis dėlto daugiau buvo atsakiusių teisingai negu klystančių. Piligriminio kelio pabaigą žymėjo Šv. Mergelės Marijos paveikslas, kuris jau XVII a. garsėjo savo stebuklais, ir laivas, padarytas pačių parapijiečių. Elena Dubovikienė  daug darbo įdėjo kartu su savo sese, vyru ir dar kitais parapijiečiais, kad turėtume laivelį, taką ir kt. dekoracijas. Jie sugebėjo bendrai išgeneruotą idėją praktiškai įgyvendinti. Smalsūs dalyviai iš Antano Ulčino ir Linos Sokolovaitės sužinojo, kad Šv. Marijos Mergelės paveikslas jau nuo XVII a. garsėjo savo stebuklais. Prie paveikslo keliaudavo melstis aukščiausieji valstybės valdovai, didikai, virtinės procesijų traukė iš įvairiausių vietų. Savo apogėjų pamaldumas pasiekė 1718 metais rugsėjo 4 dieną, kai Trakų Madona buvo vainikuota auksinėmis popiežiaus Klemenso XI siųstomis karūnomis. Jai buvo suteiktas Ligonių užtarėjos vardas, o žmonės paskelbė ją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja. Aštuonias dienas trukusios karūnavimo iškilmės davė pradžią Trakinių atlaidams, kuriuos švenčiame ir šiandien.

 Trakų kleb. dek. Jonas Varaneckas visą dieną stebėjo, ar viskas vyksta sklandžiai. Pats savo noru praleido prie stendo,  bendraudamas su atvykusiais parapijiečiais ir svečiais iš kitų parapijų, pasakojo apie Trakų dekanatą, kartu su nedrįstančiais ėjo „piligrimystės kelią“.

Renginys pritraukė daug dalyvių iš įvairių parapijų su šeimomis.  „Šeimadienyje“ netruko ir žinomų veidų. Neabejingi renginiui buvo Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, merės patarėja Marija Puč. Piligriminiu keliu žengė ir Seimo Pirmininkės pavaduotojas Jaroslav Narkevič su žmona Irena. Jų dukra Trakų r. sav. administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič labai daug prisidėjo prie renginio organizavimo, rūpinosi, kad nekiltų jokių nesklandumų renginio metu, bendravo su tikinčiaisiais. Su Trakų parapijiečiais pabendrauti atvyko ir buvęs Trakų parapijos kunigas Valdas Girdžiušas. Taip pat su Trakų kleb. dek. Jonu Varanecku mielai pasišnekučiavo užsukęs Telšių vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas, Rūdiškių kleb. dek. Tadas Švedavičius, Vilniaus vyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, dominikonas brolis Bernardas. Iš Trakų dekanato parapijiečių atvyko ne tik iš pačių Trakų, bet ir iš atokiau esančių miestelių,   kurie atvažiavo pasidžiaugti Trakų dekanato stendu bei aplankyti kitas parapijas ir sužinoti kuo jie gyvena, ką veikia. Iš Lentvario vaikų dienos centro „Akimirka“ atvažiavo vadovė Alina Daudienė, nepagailėjo savo laiko ir Aukštadvario šeimos gydytoja Lina Bučelienė  su aukštadvariečių maltiečių vadove  Irena Beržinskiene.

“Šeimadienis” buvo galimybė ne tik tikintiesiems, bet visiems žmonėms pailsėti nuo praėjusių švenčių šurmulio, pabūti su šeima, bendruomene, parapijiečiais, daugiau sužinoti apie Bažnyčią ir joje vykstantį gyvenimą. Galiausiai, kai kurie netikėtai sutiko renginyje ir seniai matytų bičiulių bei pažįstamų.

Jolanta              ZAKAREVIČIŪTĖ

Karolinos Narkevič, Tado Ringio ir Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną Paluknio „Medeinos“ vidurinėje mokykloje minėjome Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Pirmoji šventės dalis – 5–8 kl. mokinių diktanto konkursas „Rašyti taisyklingai lietuviškai – garbinga!“, antroji dalis – koncertas, kuriame išvydome Šalčininkų r. Turgelių „Aistuvos” gimnazijos mokinių meninę inscenizaciją „Aistuva – tai milžiniška šalis” (vadovės  istorijos mokytoja Jolanta Lazdauskienė ir anglų kalbos mokytoja Rasa Midverienė). Renginio vedėjai Laura Kuchanauskaitė ir Edvin Umeckij (12 kl.) kalbėjo apie gimtosios kalbos grožį, svarbą bei  būtinybę ją išsaugoti.

 Šiemet konkurse dalyvavo raštingiausi 5-8 kl. mokiniai iš Trakų Vytauto Didžiojo, Rūdiškių, Onuškio Donato Malinausko, Šalčininkų r. „Austuvos”, Varėnos r. Valkininkų  gimnazijų, Paluknio „Medeinos“ ir Trakų vidurinių mokyklų, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos. Iš viso diktanto konkurse dalyvavo 40 mokinių. Diktantų tekstus ir nugalėtojų diplomus parengė Rasos Dikevičienės vadovaujamos Trakų švietimo pagalbos tarnybos darbuotojos, o mokinių parašytus diktantus vertino mokinius atlydėjusios lietuvių kalbos mokytojos.

  Vertinimo komisijos narės, ištaisiusios mokinių darbus, pripažino, kad 5-6 klasių mokinių grupėje I-ąją vietą pelnė Audra Maja Kirvaitytė (Rūdiškių gimnazija, mokytoja Loreta Masienė), Neitaras Švabauskas (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, mokytoja Nomeda Žygelienė), II-oji vieta atiteko Smiltei Kosmačiūtei (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, mokytoja Jurgita Sadzevičienė), Austėjai Aniulytei (Onuškio Donato Malinausko gimnazija, mokytoja Regina Sindaravičienė), III-iąją vietą užėmė Julita Jurgelevič (Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla, mokytoja Ernesta Trukšinaitė), Gabriela Jusionytė (Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla, mokytoja Ernesta Trukšinaitė), Gabija Pundziūtė (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, mokytoja Nomeda Žygelienė).

 7-8 kl. grupėje I vietos laimėtojomis tapo Giedrė Aliukonytė (Paluknio „Medeinos“ vidurinė mokykla, mokytoja Liudmila Maksimec), Gabrielė Marcinkevičiūtė (Rūdiškių gimnazija, mokytoja Vita Patinskienė), II vietos –  Justina Mečkovska (Trakų vidurinė mokykla, mokytoja Danguolė Vasiliauskienė), Indrė Gardinecaitė (Valkininkų gimnazija, mokytoja Aldona Japertienė), Odeta Aliukonytė (Rūdiškių gimnazija, mokytoja Vita Patinskienė), III vietos –  Gabija Kondratavičiūtė (Onuškio Donato Malinausko gimnazija, mokytoja Daiva Žilionienė), Laurynas Solovjovas (Valkininkų gimnazija, mokytoja Aldona Japertienė).

Vitalija Dovydėnienė, Paluknio „Medeinos” vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė ir vertinimo komisijos pirmininkė, apibendrino konkurso rezultatus. Ji pagyrė mokinių ir mokytojų įdėtas pastangas puoselėjant gimtąją kalbą, linkėjo mokiniams ateityje siekti dar geresnių raštingumo įgūdžių. Komisijos pirmininkė kartu su mokyklos direktoriumi Vytautu Gustu įteikė diplomus raštingiausiems mokiniams.

 Besiskirstydami po renginio susimąstėme, kad Gimtosios kalbos diena yra puiki proga kiekvienam mūsų susirūpinti savo kalbos grožiu. Juk gimtoji kalba yra kaip kasdienė duona, kurios skonis nuo amžių nesikeičia.

                                                                                          Daiva Daukševičienė,

                                                                                          Paluknio „Medeinos“  vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja

Autorės nuotr.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2015-04-10 įsakymu Nr. V-327 ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-30 sprendimu Nr. SI-113 akreditavus vidurinio ugdymo programą Paluknio „Medeinos” vidurinė mokykla tapo Paluknio „Medeinos” gimnazija. Sėkmingai įgyvendintas vidurinio ugdymo programos akreditacijos procesas tapo puikia proga surengti inauguracijos iškilmes.

Gegužės 29 dieną statuso pasikeitimo proga šis sumanymas ir buvo įgyvendintas.            Nuo šios dienos pradėtas naujas mokyklos gyvavimo etapas, kupinas naujų iššūkių ir naujos atsakomybės. Saulė šį ypatingą rytą negailėjo savo spindulių, lyg sveikindama susirinkusius. O jų į inauguracijos iškilmes susirinko ne viena dešimtis. Vidurdienį Rūdiškių muzikos mokyklos orkestro lydima administracijos, mokytojų ir mokinių šventinė kolona iš mokyklos kiemo pajudėjo bažnyčios link, kur vyko mišios, kurias aukojo Paluknio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Tadas Švedavičius, meldęsis už gimnazijos bendruomenę – mokinius, jų tėvus, administraciją ir visus mokyklos darbuotojus. Mišių metu buvo pašventinta nauja gimnazijos vėliava. Ją šventindamas, parapijos klebonas sakė: „Linkiu, kad ši bendruomenė vienytųsi krikščioniško tikėjimo bei meilės pagrindu“.

Po pamaldų visa mokyklos bendruomenė sugūžėjo į kiemą, kuriame pritariant būsimiesiems gimnazistams ir svečiams nuskambėjo Vinco Kudirkos himnas. Prie įėjimo į mokyklą Trakų rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Dzigienė ir gimnazijos direktorius Vytautas Gustas iškilmingai atidengė naują mokyklos lentą. Šios akimirkos sulaikę kvėpavimą laukė mokiniai, mokytojai, kaimo bendruomenės atstovai, svečiai. Ypač džiaugėsi ir savo emocijų netramdė šių metų dvyliktokai – dvidešimtoji abiturientų laida, kuri gaus jau ne vidurinės mokyklos, o gimnazijos baigimo brandos atestatus.

Iš gimnazijos kiemo inauguracijos iškilmės persikėlė į aktų salę. Iškilmėse kalbėjęs gimnazijos direktorius Vytautas Gustas dėkojo mokytojams, esamiems ir buvusiems mokiniams. Jis neslėpė, kad kelias iki mokyklos akreditacijos nebuvo lengvas, kartais atrodė, kad vidurinės mokyklos išsaugoti nepavyks. Už paramą ir palaikymą direktorius dėkojo Trakų savivaldybės merei Editai Rudelienei, administracijos direktoriui Jonui Liesiui, visai Tarybai, Trakų Švietimo centro direktorei Nijolei Lisevičienei. „Atverčiame naują istorijos puslapį, kuris mus įpareigoja dirbti taip, kad gimnazija taptų patrauklia žinių ir informacijos vieta, bendravimo namais. Kiekvieną bendruomenės narį kviečiu tyliai širdyje pasižadėti į gimnazijos istorijos puslapius įrašyti tik gerus ir prasmingus sakinius, nes niekas kitas nekuria gimnazijos veido, tik mes patys, mūsų mokytojai, mokiniai, jų darbai, žinios, pasiekimai“, – sakė gimnazijos direktorius Vytautas Gustas.

Direktoriaus pavaduotojos ugdymui Vitalijos Dovydėnienės kalboje buvo akcentuota, jog tapimas gimnazija – tai iššūkis, kurio norėjome ir kurį įveikėme. Ji džiaugėsi ne tik nauju statusu, bet ir suplanuotais tikslais bei numatytomis veiklomis, taip pat padėkojo visai gimnazijos bendruomenei, rajono politikams, valdžios atstovams ir visiems, kurie tikėjo ir buvo kartu kelyje į gimnaziją.

Itin svarbus inauguracijos iškilmių momentas – tai priesaika. Iškilmių vedėjai, lietuvių kalbos mokytoja Liudmila Maksimec ir istorijos mokytojas Dainius Kuchanauskas, į sceną  pakvietė administracijos atstovus. Virpančiais iš jaudulio balsais mokyklos direktorius Vytautas Gustas ir direktoriaus pavaduotoja Vitalija Dovydėnienė pasižadėjo būti ištikimais „Medeinos” gimnazijai, laikytis jos nuostatų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo darbą. Taip pat buvo pasižadėta naujomis idėjomis ir iniciatyvomis telkti mokyklos bendruomenę prasmingai veiklai. Gimnazijos administracijai buvo įteiktos simbolinės regalijos, pagamintos mokinių rankomis.

Šventės proga gimnazijos bendruomenę pasveikino Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė Danguolė Sabienė, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys, Trakų rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Dzigienė, Trakų rajono Švietimo skyriaus vyr. specialistė Regina Žukienė, Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė, Trakų švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Baranauskas, Paluknio seniūnė Marija Golubovska, Paluknio bendruomenės „Dienmedis” pirmininkė Alina Rizgelienė.

Nuoširdžius sveikinimų žodžius tarė Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė, „Balto link” draudimo brokerių bendrovės direktorius Saulius Peleckas, VĮ Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis, Paluknio girininkijos girininkas Algimantas Paliutis, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Jolanta Martyncevienė, Aukštadvario gimnazijos direktorius Arūnas Valančiauskas, Trakų gimnazijos direktorius Marian Kuzborski,  Rūdiškių gimnazijos direktoriaus  pareigas laikinai einanti Rima Kazlauskienė, Paluknio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Liudmila Narkevič, Paluknio lopšelio – darželio direktorė Irena Kravčiun, Paluknio kaimo bibliotekos vedėja Danutė Nekulsian, buvusios mokytojos Janina Lapkovskaja, Aldona Gaidienė, Anželika Vunš.

Per iškilmes daug ko linkėta, daug kuo pasidžiaugta, daug kas prisiminta. Greta linkėjimų nepamiršti ir gimnazijai patikėti įsipareigojimai. Iškeltas uždavinys tapti atvira, patrauklia žinių ir informacijos buveine ir prasmingo žmonių bendravimo namais. Į iškilmes susirinkę svečiai buvo pamaloninti gyva muzika, pianino, akordeono, gitaros melodijomis, skambiomis solinio ir kolektyvinio būrelio (vadovė muzikos mokytoja Renata Joknienė) abiturienčių Gintarės, Lauros, Viorikos, Gabrielės dainomis, pradinių klasių muzikinio teatro studijos „Lašeliukai“ (vadovės pradinio ugdymo mokytojos Neringa Krutikovienė, Lina Ganevičienė, Laima Samosionokienė) nuotaikingu pasirodymu. Mokytojas Dainius Kuchanauskas pristatė mokyklos istoriją, svarius mokinių laimėjimus rajoniniuose ir respublikiniuose konkursuose. Iš popieriaus pagamintų suknelių kolekcija, kurios iniciatorė technologijų vyr. mokytoja Vida Lapėnienė, labai gražiai papildė koncertinę programą. Iškilmes vainikavo bendra mokinių ir mokytojų daina  „Tėviškės dainos”.

 Daugiau kaip dvi valandas mokykla buvo panaši į didžiulį skruzdėlyną, kuriame aidėjo juokas, per kraštus veržėsi džiaugsmingos emocijos, laukė malonios staigmenos ir dovanos. Turiningas renginys buvo pratęstas neformalioje aplinkoje prie arbatos, kavos puodelio, skoningai pagamintų sumuštinių bei šventinio torto.

Paluknio „Medeinos” gimnazijos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja „Balto link” draudimo brokerių bendrovės direktoriui Sauliui Peleckui, UAB „Medarvitas”  vadovui Dariui Perstiniavičiui, IĮ vadovui Česlovui ir Vitalijui Zachaževskiams, ŽŪB „Merkys” vadovui Valerijui Jusioniui, UAB „Lukonė” vadovei Zigfridai Ruškevič už pagalbą organizuojant inauguracijos iškilmes.

Tariame AČIŪ ir visiems kitiems, šią ypatingą dieną buvusiems drauge su mumis!

Daiva DAUKŠEVIČIENĖ,

Paluknio „Medeinos” gimnazijos

lietuvių kalbos mokytoja

Stanislovo Samosionoko nuotr.

   Vievy gaudžia varpų sena šneka,

Vievy sodai pražys kaip visada.

Tu esi mūsų dainose – mūsų širdys

Sveikina ir vėl Tave!

Tai festivalio “Mūsų dainose“ himno žodžiai. Himno, kurį prieš keletą metų šiai didžiulei chorų fiestai sukūrė Dainius Pulauskas ir Jolanta Milišauskaitė – Pulauskienė. Šiemet Vievio kultūros centro parengtas ir įgyvendinamas projektas Chorų festivalis „Mūsų dainose“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir kurį remia Elektrėnų savivaldybės administracija, jau devintasis. Šių eilučių autorei nuolatos nedavė ramybės mintis, kaip įamžinti mylimos mokytojos, garsios Lietuvos chorvedės, visų gerbiamos vievietės Aldonos Pulauskienės atminimą. 2007 m. įvyko pirmasis chorų festivalis, kuriame dalyvavo Elektrėnų savivaldybės vaikų ir suaugusiųjų chorai. Renginys pavyko, todėl Vievio kultūros centro kolektyvas nusprendė jį organizuoti kasmet. Festivalis populiarėja – vis daugiau chorų atvyksta į Vievį, o finaliniuose koncertuose mielai dalyvauja ir tautinių šokių kolektyvai, ir liaudiškos muzikos kapelos, ir pučiamųjų orkestrai. Daugelis jų – Lietuvos dainų švenčių dalyviai, kiti – norintys jais tapti. Juk vienas iš projekto tikslų – populiarinti ir skleisti Lietuvos dainų švenčių tradiciją.

                      Devintojo chorų festivalio „Mūsų dainose“ veiklos plačios ir įvairios. Festivalis jau seniai nebetelpa į vienos dienos renginio rėmus.

Seminaras chorų vadovams

Balandžio pabaigoje chorų vadovai iš įvairių šalies vietų rinkosi į seminarą „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorų vokalo formavimo metodika. Šiuolaikiniai vadybos principai mėgėjų meno kolektyvuose“. Lektorė – VU akademinio mišraus choro „Gaudeamus“, mišraus choro „Pro musica“, merginų choro „Virgo“ vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė Rasa Gelgotienė. Kad seminaro metu pateikta teorinė medžiaga aktuali, o praktinės pratybos buvo išties naudingos rodo tai, kad dalyviai – chorų vadovai iš Raseinių, Prienų, Kauno, Kaišiadorių, Širvintų, Elektrėnų,Vievio ir kitų miestų bei rajonų – seminarui pasibaigus, dar ilgai nesiskirstė, aptardami gautą informaciją, dalindamiesi savąja patirtimi ir diskutuodami.

Mėgėjų dailės paroda

Ar galima dainą išreikšti vizualiai? Tai pabandė padaryti  kitos meno šakos – vaizduojamojo meno – atstovai. Vienuolika dienų vykusioje parodoje „Mano dainų spalvos“ dalyvavo Vilniaus regiono meno mokyklų, kultūros centrų, kitų organizacijų menininkai mėgėjai – vaikai ir suaugusieji. Kokiomis spalvomis galima „nuspalvinti“ dainą, kokią „formą“ jai galima suteikti parodos lankytojams demonstravo Elektrėnų, Trakų ir Širvintų meno mokyklų dailės skyrių, Vievio meno mokyklos dailės skyriaus ir tradicinių amatų centro įvairių amžiaus grupių mokiniai, Vievio kultūros centro floristikos būrelio nariai, Vilniaus dienos užimtumo centro neįgaliesiems „Mažoji guboja“ lankytojai. Paroda išties buvo įvairiapusė – lankytojai žavėjosi tapybos, grafikos, skulptūros, batikos, tapybos ant šilko, papjė mašė, floristikos, fotografijos darbais, kurių kūrybinė idėja – vizualiai atskleisti muzikos išraiškingumą.

Festivalio koncertai seniūnijose

Festivalis beveik kasmet sulaukia svečių – užsienio chorų. „Mūsų dainose“ jau dainavo kolektyvai iš Latvijos, Lenkijos, Suomijos. Šiemet festivalio svečias – Pernu Rama Valter pradinės mokyklos ir Raekulla bendruomenės centro jungtinis berniukų choras ir šio centro berniukų tautinių šokių grupė „Mini Viisuke“.  Jaunieji estai surengė koncertą Vievio bendruomenei, koncertavo Kietaviškių seniūnijoje, baigiamojo koncerto metu atliko atskirą programą, jungtiniame vaikų chore dainavo lietuviškas dainas.

Festivalio dienomis individualius koncertus Kazokiškėse surengė Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro choras „Gimtinė“ (vadovas Rimantas Vaičekonis), Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vadovė Judita Taučaitė), Kietaviškėse – Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con moto“, Vievyje – Vilniaus vyrų choras „Skliautai“ (vadovas Gintaras Skapas).

Vaikų ir jaunimo chorų diena

Gegužės 16-ąją nuo ryto Vievio gimnazijoje aidėjo vaikų klegesys – chorai ruošėsi konkursui. Varžytis dėl Dainiaus Pulausko įsteigto prizo panoro vaikų ir jaunimo chorai iš Širvintų, Prienų, Kruonio, Vilniaus, Vievio, svečiai iš Estijos. Choristai greta laisvai pasirinkto repertuaro privalėjo atlikti bent vieną dainą iš bet kurios buvusios Lietuvos dainų šventės repertuaro. Vertinimo komisijai – Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojai ekspertei Natalija Krupavičiūtei, Kauno berniukų choro „Varpelis“ chormeisterei Renatai Mišeikienei ir džiazo muzikantui ir kompozitoriui Dainiui Pulauskui – buvo tikrai nelengva išrinkti nugalėtoją. Pirmą vietą laimėjo Prienų „Žiburio“ gimnazijos mišrus jaunimo choras (vadovė Roma Ruočkienė), o Dainiaus Pulausko prizą pelnė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos neformalaus ugdymo skyriaus vaikų choras „Ugnelė“ (vadovė Valerija Skapienė). Daug vertinimo komisijos komplimentų sulaukė Širvintų meno mokyklos jaunučių choras „Garsiukai“ (vadovė Julija Jadzevičienė). Visi konkurse dalyvavę chorai pelnė apdovanojimus atskirose nominacijose.

Baigiamasis vaikų dienos koncertas vyko Vievio miesto aikštėje. Jau populiariu tapęs Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų orkestras (vadovas Valdas Stanaitis, dirigentas Evaldas Petkevičius) drauge su Vievio pradinės mokyklos mergaičių šokių grupe „Boružėlės“ (vadovė Dijana Petkevičienė) smagiais kūriniais pasveikino žiūrovus. O kaipgi be festivalio himno? Jį šįkart atliko mažoji Vievio kultūros centro solistė Austėja Pažėraitė. Vienas po kito dainavo chorai: nuo pačių mažiausių nuoširdumu pavergusių Raudondvario kultūros centro ikimokyklinio amžiaus vaikučių iki brandžių balsų Prienų jaunimo, gebančio kokybiškai ir įtaigiai atlikti sudėtingą repertuarą. Aikštėje sukosi smagūs šokėjai – Trakų meno mokyklos „Žvaigždūnė“ (vadovė Birutė Mažrimienė), Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos „Šermukšnėlė“ (vadovė Raminta Maslinskienė). O šventės kulminacija – jungtinio vaikų ir jaunimo choro koncertas, kurio metu skambėjo dainos iš buvusios Lietuvos dainų šventės ir būsimos Lietuvos moksleivių dainų šventės repertuaro. Visi festivalio dalyviai buvo apdovanoti Padėkos raštais, festivalio suvenyrais, o verslininkas Edvinas Virpša vaišino vaikus ledais. Ir nesvarbu, kad žvarbus oras ir vis grasinantis lietus tądien neleido choristams pasipuošti vasariniais koncertiniais drabužiais – jaunųjų festivalio dalyvių šventine  nuotaika užsikrėtė visi žiūrovai.

Suaugusiųjų chorų diena

Gegužės 24 – ąją Vievio gimnazijos salėje konkurse varžėsi chorai iš Raseinių, Kretingos, Kaišiadorių, Vilniaus, Ukmergės, Šakių, Pakertų, Elektrėnų, Raudondvario. Chorus vertino komisija – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Jurijus Kalcas, Kauno choro „Leliumai“ vadovas, daugelio dainų švenčių vyr. dirigentas Albinas Petrauskas, muzikai Dainius ir Jolanta Pulauskai. III vietą konkurse laimėjo Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vadovas Gražvydas Jegnoras), II-ąją – Kaišiadorių kultūros centro moterų choras „Do-diez“ (vadovė Jurgita Jašauskienė), I-ąją – Kretingos kultūros centro kamerinis choras „Kristale“. Konkurso Didįjį – Dainiaus Pulausko įsteigtą – prizą išsivežė Šakių kultūros centro mišrus choras, vadovaujamas Deivido Kerevičiaus.

Visi konkurse dalyvavę chorai pelnė apdovanojimus atskirose nominacijose, sulaukė daug  vertinimo komisijos komplimentų, pagyrimų ir padrąsinančių patarimų.

Popietę ilga šventinė festivalio dalyvių eisena nusidriekė Vievio gatvėmis, tarytum kviesdama į baigiamąjį koncertą miesto aikštėje. Trumpas keleto minučių stabtelėjimas prie Vievio kultūros centro,  jausmingi žodžiai iš Juozo Stepankevičiaus lūpų, visų eisenos dalyvių atlikta „Kur giria žaliuoja“ – tai nuoširdi pagarba Šviesaus Atminimo Aldonai Pulauskienei…

O tada – džiugesio pilnas baigiamasis festivalio koncertas. Ant chorų pakylos stojo 22 suaugusiųjų chorai iš Prienų, Radviliškio, Raseinių, Vilkaviškio, Kretingos, Šakių, Kaišiadorių, Pakertų, Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Elektrėnų, Vievio… Skambėjo dainos iš Lietuvos dainų švenčių „aukso fondo“, jungtiniam kelių šimtų dainininkų chorui dirigavo festivalyje dalyvavusių chorų vadovai. Sukosi Vievio „Verpstės“ moterys (vadovė Nijolė Leonavičienė), Grigiškių kultūros centro merginos (vadovė Vilma Abrytutė), Aukštadvario „Navos“ šokėjai (vadovė Rimutė Blikertienė), prisimindami praeitos Lietuvos dainų šventės šokių pynes ir ratelius. O kur dar festivalio kulminacinio koncerto svečių – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro, vadovaujamo Ričardo Kukulskio ir Remigijaus Termino – koncertinė programa!.. Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis visiems chorų festivalio „Mūsų dainose“ dalyviams įteikė Padėkos raštus, linkėdamas chorams vėl ir vėl grįžti į Vievį – miestą su senomis chorinio dainavimo tradicijomis. O dovanos – festivalio suvenyrai – chorams primins ne tik apie šį renginį, Vievį, bet ir neleis pamiršti to stebuklingo jausmo, kuris aplanko kiekvieną bendroje dainoje…

Susitiksime kitąmet Vievyje, jubiliejiniame – dešimtajame – chorų festivalyje „Mūsų dainose“.

Audronė Stepankevičiūtė,

Vievio kultūros centro direktorė, projekto Chorų festivalis „Mūsų dainose“ vadovė

Mykolo Krasnicko nuotraukose – festivalio akimirkos

Inauguracijos iškilmės Paluknio „Medeinos“ gimnazijoje. www.medeina.trakai.lm.lt/ nuotr.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kuriama ir Tautinės mokyklos koncepcija, kurios idėjos išplėtotos Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992). Vienos svarbiausių Lietuvos švietimo reformos pradininkių – Meilės Lukšienės – nacionalinės mokyklos modelio esmę išreiškia idėja: nuo gilaus visapusio savos kultūros pažinimo eiti prie kitų kultūrų pažinimo ir supratimo, nuo nacionalinės savigarbos ugdymo – prie pagarbos kitoms tautoms ir kultūroms.

Mokytojų kolektyvas 2011 m. Klaudijaus Driskiaus nuotr.

Dalis Tautinės mokyklos koncepcijos principų įgyvendinta, jie gyvi Lietuvos mokyklose. Viena tokių mokyklų – Pietryčių Lietuvoje esanti Paluknio „Medeinos“ gimnazija, nuo pat savarankiško gyvavimo pradžios formavusi ir 2002 m. veiklos dokumentuose galutinai įtvirtinusi savo filosofiją: „Iš daugiatautės Paluknio krašto kultūros einame į giluminį savęs, Tėvynės Lietuvos ir pasaulio pažinimą”.

Istorija liudija

Žinoma baltų ir slavų santykių, etnogenezės tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė 2011 m. straipsnyje „Lenkai Vilnijoje: politizuojamoji istorija“, analizuodama 1897 metų visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis, pastebi, kad Trakų apygarda XIX a. pabaigoje Vilniaus gubernijoje buvo pati „lietuviškiausia“: lietuviai sudarė absoliučią daugumą – 118 153 gyventojų, baltarusių – 32 015, lenkų – vos 22 840.

1964 m. JAV išleistos B. Kviklio enciklopedijos „Mūsų Lietuva“ I tome apie Paluknį pateikta tokia informacija: „Paluknio apylinkės kiek aplenkėjusios, bet lietuviškai kalbantieji čia sudarė daugumą. <…> kun. Stakelė savo 1905 m. pranešime Vilniaus vyskupui Paluknį priskyrė lietuviškosioms parapijoms“. Yra ir daugiau leidinių, kuriuose pateikiama istorinio pobūdžio informacija apie Paluknį bei jo gyventojus. Vienas tokių – istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Jono Juodagalvio knyga „Paluknys“ (1998 m.). Joje rašoma, kad Pirmojo pasaulinio karo metais susikūręs parapijos komitetas rūpinosi mokyklos reikalais. 1915 – 1921 m. mokytojai H. Lastovska, E. Rutkauskaitė, Apalevičius gyventojų trobose, klebonijoje ar kitose vietose mokyti surinkdavo nuo 10 iki 50 mokinukų. Mokyta daugiausia iš maldaknygių.

Duomenys nekelia abejonių, kad vaikų mokymas Paluknyje iki Vilniaus krašto okupacijos laikotarpio vyko lietuvių kalba. Valdinė 4 skyrių mokykla (ilgainiui – septynmetė, o nuo 1964 m. – vidurinė) buvo atidaryta tik 1921 m. Lenkijos valdžiai įsigalėjus Vilniaus krašte, Paluknio mokykloje vaikai mokomi tik lenkų kalba.

Sovietinė politika lėmė, kad ir po Antrojo pasaulinio karo neskubėta Paluknyje kurti lietuviškų klasių. Tik 1960 m., susiklosčius palankiai ekonominei situacijai, pradėta rūpintis vaikų ugdymu lietuvių kalba. 1961 m. rudenį atidaryta pirmoji lietuviška klasė, kurioje 7 vaikus mokė ugdymo lietuvių kalba Paluknyje pradininkė G. Židelienė.

Direktorius V. Gustas 2011 m. rugsėjo 1-ąją. Stanislovo Samosionoko nuotr.

„1961 m. rugpjūčio 15 d. gavau įsakymą ir susiruošiau į Paluknį. Sunki buvo pradžia. Pirmais metais klasės įsikūrė dūminėje pirkelėje, į mokyklą mus įsileido tik antraisiais metais. Darbo sąlygos buvo prastos – klasė šalta, žiemą net rašalas užšaldavo“, – prisimena pirmoji ir ilgametė Paluknio lietuviškų klasių mokytoja G. Židelienė, vaikus ugdžiusi net iki 1998 m.

Didėjant mokinių skaičiui, išaugo ir mokytojų gretos. Ryškų pėdsaką lietuviškų klasių istorijoje paliko mokytojai I. Nikitinas, A. Gaidienė, E. Adomaitienė, G. Rukštelienė, O. Matuizienė, L. Kovalevskaja, Z. Robačevska, L. Bimba, E. Jakštienė – Jurkevičienė ir kt.

1984 m. išleista 1– oji lietuviškų klasių abiturientų laida, iki 1994 m. – 9 laidos.

Dvidešimt savarankiško kelio metų

Vykdant nepriklausomos Lietuvos švietimo reformą, 1994 m. Paluknio trikalbė vidurinė mokykla pertvarkyta į dvi – Paluknio lenkų ir rusų ir Paluknio lietuvių vidurines mokyklas. Paluknio lietuvių vidurinė mokykla savarankiškai mokslo metus pradėjo 1994-09-01, turėdama I – XI klases, kuriose iš viso mokėsi 66 moksleiviai. Mokyklai vadovauti imasi direktorius V. Gustas. Nuo pat pradžios iki šių dienų kartu su direktoriumi mokyklą kūrė ir puoselėjo bendražygiai – pavaduotoja ugdymui V. Dovydėnienė, mokytojai N. Pumputytė, D. Pansevič, R. Gulbinavičienė, L. Samosionokienė ir S. Samosionokas.

1997 m. mokykla, įprasminant lietuvių miško deivę Medeiną, pavadinta Paluknio „Medeinos“ vidurine mokykla. Pradedama bendradarbiauti su Šv. Jono kongregacija, tad mokytis priimami kongregacijos globotiniai. Ugdomi skirtingos socialinės padėties bei įvairių tautybių – lietuvių, lenkų, rusų, moldavų – vaikai. Siekiant užtikrinti gerą mikroklimatą, mokykloje įgyvendinamos dvi tarptautinės prevencinės programos: „Snowball“ (Sniego gniūžtė) – nuo 2006 m., „Olweus“ – nuo 2011 m. Įstaigai suteiktas „Olweus mokyklos“ vardas 2014-2016 mokslo metams.

Lietuvos pirmoko pasas – iš direktoriaus V. Gusto rankų. Stanislovo Samosionoko nuotr.

Per 20 metų daugiau nei dvigubai išaugo mokinių skaičius. Nuo 1996 iki 2015 m. išleista

20 abiturientų laidų. Atestatai su pagyrimu įteikti 9 abiturientams: I. Klejevskai, K. Lapkovskajai (1996), J. Valiukevičiūtei (2004), E. Rizgeliui, M. Mitkevičiui (2008), K. Rizgeliui (2009), I. Kazėnaitei, D. Malachovskai (2012), D. Rizgeliui (2013). Ne vienas moksleivis pasižymėjo sumanumu, gabumais ir garsino mokyklos vardą ne tik rajone, bet ir respublikoje: 11 kl. moksleivių grupė Valdovų rūmų paramos fondo 2003 m. organizuotame projektų konkurse „Įdomiausia istorijos pamoka Valdovų rūmuose“ laimėjo 3-iąją vietą (mokytojas D. Kuchanauskas), G. Grigaitė respublikiniame rašinių konkurse „Mano tėtis dirba policijoje“ 2007 m. užėmė 1-ąją vietą (mokytoja D. Daukševičienė), L. Kuchanauskaitė respublikinėje 4-5 kl. matematikos olimpiadoje 2008 m. – 2-ąją vietą (mokytoja A. Kuchanauskienė), M. Mitkevičius tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ tarp rajono dalyvių 2008 m. – 1-ąją vietą (mokytoja N. Pumputytė), G. Kilaitė respublikiniame rašinių konkurse „Kokios mintys kyla perskaičius 38-ąjį Konstitucijos straipsnį?“ 2011 m. pelnė laureatės vardą (mokytoja D. Daukševičienė), I. Kazėnaitė respublikinėje dailės olimpiadoje 2012 m. – 2-ąją vietą (mokytoja G. Gujienė). D. Rizgelis 2013 m. iš matematikos valstybinio brandos egzamino įvertintas 100-uku (mokytoja N. Pumputytė). Paminėta nedidelė dalis ryškesnių pasiekimų. Mūsų mokinių dalyvavimo ir pasiekimų rajoniniuose bei respublikiniuose renginiuose (konkursuose, varžybose, olimpiadose ir pan.) pokyčius geriausiai atspindi statistika: 1994-1997 m. dalyvauta tik 10-yje renginių, užimtos 3 prizinės vietos, 2011-2014 m. dalyvauta 99 renginiuose, užimta 60 prizinių vietų.

Daugelis moksleivių aktyvūs mokyklos neformaliojo ugdymo būrelių veiklose. Dalis lanko čia pat įsikūrusius Rūdiškių muzikos mokyklos akordeono, fortepijono ar gitaros skyrius. Mokytojai bendradarbiauja, rengdami koncertus valstybinių švenčių ar kitomis progomis – minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo, Motinos, Tarptautinės vaikų gynimo, Mokslo ir žinių bei kitas dienas, sukaktis. Bendradarbiaujant užtikrinama renginių kokybė, sėkmingai tęsiamos senos ir kuriamos naujos tradicijos. Naujų tradicijų pavyzdžiai – nuo 2009 m. Tarptautinę gimtosios kalbos dieną kasmet organizuojamas regioninis 5 – 8 kl. diktanto konkursas „Rašyti taisyklingai lietuviškai – garbinga!” ir nuo 2014 m. bendradarbiaujant su VšĮ Nacionalinis kraujo centras vykdoma kraujo donorystės akcija, skirta Sausio 13-ajai.

Moksleiviai, vadovaujami dalykų mokytojų ar neformaliojo ugdymo būrelių vadovų, įgyvendina įvairius projektus, pristato juos kasmet Trakų švietimo pagalbos tarnyboje vykstančiame rajoniniame konkurse. 1-ąsias vietas užėmę projektai: 2003 m. matematinių projektų grupėje – „Moksleivių užimtumas popamokinėje veikloje“ (mokytoja N. Pumputytė), 2008 m. prevencinių projektų grupėje – „Operacija „Sniego gniūžtė“ (vadovė L. Daugudienė), technologinių projektų grupėje – „Žiemos švenčių puokščių floristika“ (vadovė N. Mikulskienė), 2011 m. geografinių projektų grupėje – „Neatrastoji Žemaitija“ (vadovai N. Mikulskienė ir R. Šalna), 2014 m. pradinių klasių projektinių darbų grupėje – „Mes – už švarią aplinką!“ (vadovė L. Samosionokienė), sveikos gyvensenos projektinių darbų grupėje – „Sveikesnio pasirinkimo link“ (vadovė D. Pansevič), 2015 m. literatūrinių projektų grupėje – „Kristijono Donelaičio metai“ (vadovė R. Gustienė). Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotame respublikiniame sveikatos ugdymo veiklų konkurse – akcijoje „Sveikatos fiesta 2014“ biologijos mokytojos D. Pansevič vadovaujamas projektas „Sveikesnio pasirinkimo link“ buvo pripažintas vienu geriausių ir įtrauktas į Švietimo ir mokslo ministerijos bei LMNŠC 2014-11-19 organizuotą konferenciją „Palankių sveikatai įgūdžių ugdymo patirtis ir gyvenimo kokybė“. 2014 m.Vytauto Landsbergio fondo surengtame meninės raiškos programų konkurse „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“ sėkmė lydėjo ir 1-4 klasių mokinių muzikinę – literatūrinę kompoziciją „Iš mūsų protėvių vaikystės“ (vadovės L. Samosionokienė, E. Jurkevičienė, L. Ganevičienė). Laimėta antroji vieta, laureato diplomas ir paskatinamoji 2000 Lt premija.

Vienas uždavinių – stiprinti edukacinę aplinką, pritaikytą įvairiems ugdymo(si) metodams ir būdams naudoti, tad stengiamasi, kad patalpos būtų tinkamos mokytis, jaukios, estetiškos, racionaliai pritaikomos ugdymo procese. Visuose kabinetuose įrengtas internetinis ryšys ir vaizdo projektoriai. 2013 m. įgyvendintas Trakų VVG projektas ,,Bibliotekos ir informacinių technologijų kabinetų remontas siekiant gerinti mokyklos bendruomenės veiklą‘‘. Atlikti remonto darbai, įsigyta baldų mokyklos bibliotekai – skaityklai ir kompiuterinės įrangos informatikos kabinetui. Tais pačiais metais pradėtas įgyvendinti Trakų VVG projektas „Paluknio kaimo sporto aikštelės bei stadiono atnaujinimas bei sukūrimas“. Aptverta stadiono teritorija ir įrengta dirbtinės dangos multifunkcinė aikštė.

Įgyvendinant tikslą – trys svarbūs dokumentai

2013 m. spalio 4 d. Trakų r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjai siųstame rašte „Dėl mokyklos perspektyvos nuo 2015 m.“ bendruomenė išdėstė argumentus ir pagrindė įsitikinimą, kad mokyklos ateitis – tapsmas gimnazija. Ypatingai susitelkė mokytojų kolektyvas. Vis dėlto šiandien galime džiaugtis, kad sunkiame kelyje buvome ne vieni. Mūsų siekį ir ryžtą tapti gimnazija nuolat palaikė Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė D. Sabienė bei aktyvūs sąjungos nariai.

Brandos atestatų teikimo akimirka 2015 m.: direktorius V. Gustas atestatą teikia abiturientei L. Kuchanauskaitei, šalia – direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Dovydėnienė. Stanislovo Samosionoko nuotr.

Etapo pradžią ir pabaigą lydi trys svarbūs dokumentai.

2013 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. S1-331 „Dėl Trakų rajono Aukštadvario, Lentvario Henriko Senkevičiaus, Onuškio Donato Malinausko ir Paluknio ,,Medeinos“ vidurinių mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditacijos“, pasirašytas savivaldybės mero V. Zaliecko. Juo Trakų rajono savivaldybės taryba nusprendė pritarti Paluknio ,,Medeinos” vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos akreditavimui ir akredituotos mokyklos pagrindu steigti gimnaziją.

2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-327 „Dėl Trakų r. Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programos akreditacijos“, kuriuo švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis akreditavo Trakų r. Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą.

2015 m. balandžio 30 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. S1-113 „Dėl Trakų r. Paluknio ,,Medeinos“ vidurinės mokyklos tipo pakeitimo, struktūros pertvarkymo ir Trakų r. Paluknio „Medeinos“ gimnazijos nuostatų patvirtinimo“, pasirašytas savivaldybės merės E. Rudelienės. Juo Trakų rajono savivaldybės taryba nusprendė atlikti Trakų r. Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos struktūros pertvarkymą, pakeičiant vidurinės mokyklos tipą į gimnazijos tipą bei patvirtino Trakų r. Paluknio „Medeinos“ gimnazijos nuostatus.

Gimnazijos statusas vainikuoja visų – tiek buvusių, tiek dabar esančių ir tebetriūsiančių mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, kitų bendražygių pastangas. Tarsi ką tik ištarti tebeskamba ir poeto J. Macevičius žodžiai, kuriuos gimnazijos inauguracijos metu priminė Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė D. Sabienė: „Vėliavą ne taip sunku iškelti, /Kaip sunku per kasdienybę nešti“. „Medeinos“ bendruomenė supranta, kad gimnazija – tai ir atsakomybė, ir nauji gyvenimo iššūkiai.

Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktoriaus

pavaduotoja ugdymui Vitalija Dovydėnienė

Anglų kalbos mokytoja Rūta Gustienė

Norėtųsi tame tekste, kurį sudėti įpareigojo „Trakų žemės“ skaitytojai, su kuriais bendrauju kiekvieną penktadienį,panaudoti kietą jų (lentvariečių) kalbą. Bet mandagumas neleidžia.Tiek to. Užtenka liaudies faktų,o ir paskutinio Kęstučio Petkūno rašinio apie Lentvario grafų Tiškevičių rūmų ir Andrė parko organizuotą merdą. Taigi, ta tema su gerbiamu Kęstučiu rašėme daug ir daug kartų. Praktiškos reakcijos-nulis-kablelis-nulis, nors yra, tarkime, pogrindyje veikianti paveldo bedantė kontora, o ir visuomeninė organizacija, o ir Lentvario jaunųjų brigada, vis gelbėjanti prancūzo Andrė kūrybą. Ir t.t. gaunantys solidžius atlygius už „meilę Lietuvai.“ Šiek tiek pasikartosiu.
1957 metais minėtose rūmuose įsikūrė Lentvario kilimų ištakos. Vėliau rūmus fabrikas renovavo ir įtaisė jame savo protingą, kūrybingą administraciją. Galima sakyti, Lentvario madonos istorija Anapilyje buvo laiminga. Ir visi ten įsikūrė Tiškevičiai šypsojosi. Norite tikėkite, norite ne. Bet čia į Respubliką iš Aukščiausiosios tarybos Vilniaus namų atėjo kita madona, vardu Laisvė, kuriai reikėjo valdžios ūkiško požiūrio. Jo pristygo laisvai Kilimų fabriko vadovybei -ir ypač ne lentvariečiui Kęstučiui Daukšiui-pardavusiam rūmus nevykusiam verslininkui Laimučiui Pinkevičiui. Taigi, šiandien žiūrime, ką turime. O turime rūmų griūtį ir Andrė parko dūlėjimą. Tai kam, brangieji, nervingai toliau seiliotis, nes čia lentvariečiai pastebi, jog pagrindinė kaltė dėl to, kad toje vietoje siaučia vandalai, neša (teisininkų kalba) leidę taip elgtis kapitalistui Laimučiui Pinkevičiui ir apskritai visiems to luomo asmenims šventame Trakų regione.

Jonas POČEPAVIČIUS, Lentvaris

Rugsėjo 12 d. Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras, kaip ir kasmet nuo 2006 metų, organizavo jaunimo piligriminį žygį per Lentvarį nuo  Aušros Vartų iki  Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios.

Piligrimystė Lietuvoje turi gilias tradicijas nuo 1604 metų, kai Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina keliavo su Trakų klebonu į Trakus. Šios kelionės metu buvo prašoma Dievo Motinos užtarimo, kad ši atitolintų krašte siautėjantį badą ir marą. Minima, kad pats vyskupas visą kelią ėjo basas. Tačiau sovietmečiu tradicija buvo nutraukta. Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras atgaivino šią tradiciją ir nuo 2006 m. kasmet iš Vilniaus per Lentvarį į Trakus organizuoja piligriminius žygius jaunimui. Prie to prisidėjo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kuris kartu su jaunimu pradėjo eiti piligriminį kelią.

Šiemet žygis įvyko rugsėjo 12 d., kelionė prasidėjo  nuo Aušros Vartų Vilniuje. Pusiaukelėje, Lentvaryje, prisijungė  dar nemaža dalis tikinčiųjų. Iš viso žygyje buvo virš 200 dalyvių. Žygyje dalyvavo jaunimas iš Vilniaus miesto parapijų, taip pat iš Lentvario, Trakų, Švenčionių, Bezdonių, Švenčionėlių, Vievio, Rūdiškių, Vidiškių, Ignalinos, Linkmenų, Kazitiškio, Karvio, Šalčininkų, Nemėžio ir Kaišiadorių. Buvo ir jaunimo iš Jaunųjų maltiečių, Ateitininkų federacijos, Comunione e Liberazione judėjimo bei Tyrų širdžių judėjimo. Taip pat žygiavo dvi merginos iš Vokietijos ir vienas vaikinas iš Lenkijos. Piligriminį kelią ėjo Nukryžiuotojo Kristaus seserys, Šv. Jono Apaštalinė sesuo (joanitė) ir dvi Gailestingojo Jėzaus seserys, kunigai ir Vilniaus Šv. Juozapo  kunigų seminarijos auklėtiniai.

Trakų bažnyčioje šv. Mišias aukojo Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Šių metų žygio tema: „Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo“. Vyskupas teigė, kad gailestingumas yra didžiausias krikščionių turtas, kuris gali pakeisti pasaulį.

Šiemet svarbiausias orga­nizavimo vaidmuo patikėtas Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro referentui

Algirdui Baltuškoniui, kuris džiaugėsi, kad viskas pavyko sklandžiai. „Sunkiausia būna išeiti iš Vilniaus miesto – sužiūrėti tokią minią žmonių,  kai eismas toks intensyvus“, – teigė Algirdas Baltuškonis, –  dienos pabaigoje, kai vyko šv. Mišios Trakų bažnyčioje –  žygio kulminacija – tada  jau ramia širdimi gali žiūrėti ir mėgautis.

Rengdamas piligriminius žygius Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras siekia panaikinti visuomenėje paplitusi stereotipą, esą Bažnyčia – bobučių reikalas. Tai – netiesa. Bažnyčioje kaip tik yra daug jaunimo, tai yra  įvairaus amžiaus, dvasingumo, socialinio statuso žmonių bendruomenė. Piligrimystę tiek morališkai, tiek finansiškai remia Lietuvių katalikų religinė šalpa, taip pat Vilniaus arkivyskupijos kurija. Taip pat prisidėjo Lentvario ir Trakų parapijos.
Nors šiame žygyje  daugiausia dalyvavo 14–30 metų jaunimas, buvo smagu pamatyti ir vieną kitą vyresnio amžiaus tikintįjį. Ypač iš visų išsiskyrė iš Grigiškių kilęs Aringas Kristoforas Gorodeckis, atstovaujantis Lietuvos dvasinio atgimimo broliją, susitelkusią š. m. pavasarį. Aringas Gorodeckis rašo Dievo šlovinimo giesmes. Jau yra išleistas 2 dalių rinkinys: „Dvasinio atgimimo giesmės“. Taip pat brolija yra įrašiusi du CD: „Priimk ugninį dinamitą“, „Eucharistinės žygiuotės giesmiagiedės“. Brolijos atstovas Aringas pakvietė visus jaunuolius  atvykti rugsėjo 27 d. 14 val. į Šv. Mikalojaus bažnyčią dalyvauti renginyje „Kito kelio nėra“. Jo mintis: Lietuvai kito kelio nėra, tik į dvasinį atgimimą.
Pasibaigus šv. Mišioms piligrimai patraukė  į Trakų kultūros rūmus, kur ragavo vakarienės ir klausėsi Domo Razausko ir Sauliaus Petreikio  koncerto.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.

Vakar  Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Kultūros ministeriją dėl galimybės Lentvario dvaro rūmus perimti valstybės nuosavybėn.

„Lentvario rūmai – išskirtinis neogotikinio stiliaus dvaras. Šis objektas nuo 2008 m. yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą ir juo privalo rūpintis Kultūros paveldo departamentas. Šiuo metu dvaras yra apgailėtinos būklės, apgriuvęs, apleistas, langai išdaužyti, o rūmų bokštai trupa ir yra avarinės būklės. Po susitikimo su specialistais, kuris įvyko pavasarį, buvo konstatuota, kad tai ypatingos svarbos objektas ir laikas dabar jau ne mūsų sąjungininkas. Kultūros paveldo objektams yra ypatingi reikalavimai, o savininkui – pareiga ir atsakomybė tvarkyti ir puoselėti jį. Skubiai ir ypatingai skubiai reikia imtis konkrečių veiksmų Vyriausybei“, – sakė D. Mikutienė.

Pasak Seimo narės, reikia nedelsiant imtis priemonių, kad rūmai būtų perimti valstybės žinion, skubiai pradėti restauruoti , nes apleistas rūmų pastatas, be kita ko, kelia ir didelį pavojų aplinkiniams.

Siekiant aptarti susidariusią situaciją ir išsaugoti Lentvario dvaro rūmus, kaip unikalų kultūros paveldo objektą, D. Mikutienė prašo inicijuoti pasitarimą Vyriausybėje, siekiant kuo skubiau priimti svarbius sprendimus.

Pasak jos, kultūriniai objektai privalo būti išsaugoti, kad jais galėtų džiaugtis ateities kartos. Sutvarkyti istoriniai Lentvario dvaro rūmai taptų ne tik turistų, bet ir vietos bendruomenės traukos centru.

Dangutės Mikutienės priimamojo inf.

Jono Počepavičiaus nuotr.

Tradiciškai prasidėjus naujiesiems metams LR Seimo narė Dangutė Mikutienė suburia trakeičius į Padėkos vakarą, pagrįstai nominuojamą didžiausiu metų renginiu,  kuriame netrūksta geros nuotaikos, prizų ir linksmos muzikos.

Sausio 9 d. Trakų kultūros rūmuose Padėkos vakaro metu buvo įteiktos net 52 TRADICINIO ŠVENTINĖS MIESTO APLINKOS ,,ŠVIESKI MAN VĖL” ir ,,2015 metų  KRAŠTIETIS” nominacijos Trakų krašto žmonėms, įstaigoms ir bendruomenėms, o Trakų rajono savivaldybės atstovai apdovanojo Trakų rajono savivaldybės organizuoto Kalėdinių žibintų kompozicijų konkurso „Trakai – Senovinių žibintų miestas 2015“ nugalėtojus.

2015 m. konkursas ,,Metų kraštietis“ buvo skirtas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam atminti. Pasveikinus konkurso nugalėtojus LR Seimo narė Dangutė Mikutienė pristatė trakiečiams ir miesto svečiams naująjį  projektą  - „Vytauto Didžiojo dvaras“ .

„Šiandien mes  neįsivaizduojame mūsų miesto be dviejų pilių – Pusiasalio ir Salos.  Būtent  Trakų salos pilis tapo miesto  pagrindiniu  dominuojančiu akcentu.  O kur Trakų salos pilis, ten sąsaja  su Vytautu Didžiuoju.  Ir kyla klausimas, kokia aplinka tuomet jį supo, ką jis ir jo dvariškiai dėvėjo, ką jam patiekdavo ant stalo ir kaip tais laikais dvaras pramogavo? Iš tų klausimų ir gimė idėja  „Vytauto Didžiojo dvaras“ projektui. Įgyvendinant šį projektą, miestelėnai bus kviečiame į edukacinius istorinio kostiumo siuvimo užsiėmimus, paskaitas ir renginius“,- kalbėjo projekto sumanytoja D. Mikutienė.

Trakų miesto gyventojai, pasipuošę pasisiūdintais istoriniais kostiumais, galės dalyvauti Trakų istorijos muziejaus gyvosios istorijos renginiuose nemokamai, gal būt atras tinkantį  demonstruoti amatą ar pramogą, kurią galės pristatyti  miesto svečiams. O Viduramžių  šventės metu bus renkamas gražiausias miestelėnų istorinis kostiumas. Šio projekto įgyvendinimui susikūrė iniciatyvinė grupė, kurią sudaro Trakų istorijos muziejaus specialistai, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir  verslo atstovai.

Projekto tikslas – įsilieti į švenčių atmosferą ir dalyvauti  atgijusio viduramžių miesto gyvenime, tapus dvariškiais,  amatininkais, riteriais,  muzikantais ar juokdariais.

Po naujojo projekto pristatymo buvo įteiktos nominacijos Trakų ir Lentvario miesto gyventojams, kurie prisidėjo prie šventinės miesto aplinkos ir dalyvavo konkurse „Švieski man vėl“ bei apdovanoti Kalėdinių žibintų kompozicijų konkurso „Trakai – Senovinių žibintų miestas 2015“ nugalėtojai.

Padėkos vakarą vainikavo grupės „Rondo“ koncertas.

Ar Jūsų kambariai atrodo maži ir jaučiate, kad juose ankšta? Ar norėtumėte savo namuose sukurti didesnės erdvės iliuziją? O gal tai paspartintų nekilnojamo turto pardavimą? Galime nuraminti, jog tam nereikia jokių didelių investicijų, brangių kambario rekonstrukcijų ar veidrodinių sienų – svarbiausia yra tinkamas apšvietimas. Didesnės erdvės įspūdį kuriantį apšvietimą pirmiausia ir pasiūlytų bet kuris interjero dizaineris, tačiau išmanant pagrindines apšvietimo gudrybes, viską galima padaryti ir patiems.

Senai žinoma interjero dizaino klasika skelbia, jog ryškus apšvietimas leidžia sukurti didesnės erdvės įspūdį, taigi idealus šviesos paskirstymo modelis yra toks, kai jaučiame, kad patalpoje yra šviesu. Be to, norint maksimaliai padidinti erdvumo pojūtį, reikia visuose paviršiuose vienodai paskirstyti šviesą ir mažinti šešėlių susidarymą. Nors tai skamba labai paprastai, tačiau be profesionalių patarimų ne visada pavyksta įgyvendinti praktikoje.

ERDVĖS DIDINIMAS IR SPALVOS

Ryškumo ir erdvumo įspūdį labiausia sukuria atsispindėjusi šviesa, t.y. kuo daugiau apšvietimas atsispindi nuo paviršių, tuo šviesesnė aplinka. Taigi, viskas, kas skatina šviesos atsispindėjimą yra efektyvus “erdvės didintojas”.

Baltos spalvos paviršiai yra patys geriausi šviesos atsispindėjimo “stiprikliai”, nes ši spalva sugeria mažiausiai šviesos, o atspindi – daugiausiai. Remiantis šiuo fizikos dėsniu ir norint sukurti didelės erdvės iliuziją, sienų spalvą reiktų rinktis baltą arba įvairius baltos spalvos atspalvius.Puikiu pasirinkimu prie baltos  spalvos sienos gali būti šviesiai žalia ir šviesiai mėlynos spalvos.

Šiuo metu socialiniame tinkle Pinterest galite rasti daug įvairių ir labai madingų interjero sprendimų su tamsiai mėlyna spalva (royal blue), bet ši spalva sugeria labai daug šviesos ir mažą kambarėlį pavers į spintą.

ŠVYTINČIOS GRINDYS

Nepamirškite ir grindų, jos taip pat gali padėti sukurti didesnio kambario iliuziją.

Šviesa puikiai atsispindi ant sodrių ir blizgių paviršių, todėl reiktų vengti kiliminių dangų, ypač storų, pagamintų iš polipropileno, nailono arba poliesterio, nes jos sugeria, o ne atspindi šviesą. Net nedideli kilimai ar kilimėliai „prarys“ nedideliam kambariui ypač vertingą apšvietimą.

DIDINKITE KAMBARIO GYLĮ

Akcentinis apšvietimas paprastai yra nerekomenduojamas norint padidinti kambario erdvę. Šis apšvietimo tipas kambaryje sudaro nereikalingus šešėlius, todėl patalpa tampa tamsesnė, bet ne šviesesnė.

Vis dėlto, vienos rūšies akcentinis apšvietimas gali padėti praplėsti erdvę:  reikia šviesos šaltinį nukreipti į tam tikrus objektus (pavyzdžiui skulptūras, paveikslus), tokiu būdu sukuriamas didesnio gylio įspūdis.

ŠVIESOS SLUOKSNIAVIMAS

Norėdami sukurti vienodą šviesos pasiskirstymą, interjero dizaineriai dažnai įgyvendina techniką, vadinamą šviesos sluoksniavimu. Šiuo atveju reikia žinoti, kad vieno apšvietimo sprendimo nepakanka pasiekti norimam rezultatui -  šviesos sluoksniavimo principas yra paremtas tuo, kad naudojami keli skirtingi šviesos šaltiniai.

Šviesos sluoksniavimo strategijos yra pritaikomos tam, kad aplinkos apšvietimas įgautų ryškų ir erdvę didinantį sprendimą. Šiam tikslui pasiekti derinami tokie šviesos šaltiniai: LED panelės, LED paviršiniai šviestuvai, pakabinami šviestuvai , LED šviesos juostos.

Pavyzdžiui, svetainė ir bendra erdvė su valgomuoju bei virtuve apšviečiama LED panelėmis, pakabinamais šviestuvais ir LED juostomis.

Apšvietimo salono ELMO vadovas Mantas Zubauskas dalinasi konkrečiais patarimais, kaip galima sluoksniuoti apšvietimą ir vizualiai padidinti kambarį:

jei svetainė sujungta su virtuve, kombinuojant apšvietimą šiai bendrai erdvei, galima naudoti į lubas įleidžiamas LED paneles ir taip sukurti bendrą apšvietimą;

svetainės poilsio zonoje virš kavos staliuko galime naudoti pakabinamą šviestuvą;

svetainėje ant  sienų panaudoti bra šviestuvus ir sukurti apšviestus akcentus ant sienų;

su akcentiniais šviestuvais apšviesti paveikslus ar  išraiškingus interjero akcentus;

vakariniam – ramiam apšvietimui puikiai tinka paslėptas apšvietimas – LED šviesos juostelės;

virtuvės erdvėje virš valgomojo galima panaudoti pakabinamą šviestuvą, kuris papildytų valgomojo erdvės apšvietimą;

darbinę erdvę galime pašviesinti LED juostomis, sumontuotomis po spintelėmis arba akcentiniais šviestuvais iš lubų.

Nors daugelis apšvietimo variantų yra tinkami erdvės didinimo iliuzijai sudaryti, tačiau LED apšvietimas yra perspektyviausias:  ne tik ilgiau tarnauja, nei įprasti apšvietimo tipai, bet ir tiksliausiai paskirsto šviesą.

Senųjų Trakų seniūnijos Senojo Tarpupio gyventojos daugiavaikės motinos Marianos Novikevič šeima sulaukė garbių svečių. Jos namus aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovai.

Į Senąjį Tarpupį atvykę Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas ir Personalo skyriaus vedėja Gražina Urbonienė įteikė daugiavaikei motinai M. Novikevič skirtą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Sulaukusi garbaus amžiaus 89 metų moteris yra pasiligojusi, jai sunku bendrauti, tad apdovanojimas perduotas jos dukroms – Stanislavai Tunevič ir Genoefai Mickelevič.

Stiprybės, sveikatos ir senolei, ir ją prižiūrintiems namiškiams linkėjo Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, įteikusi 100 eurų čekį, savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys, Trakų rajono Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Zarembienė.

Paprastai kaimo moteriai garbingas Prezidentūros apdovanojimas skirtas už už tai, kad ji savo septynis vaikus išaugino ir išauklėjo dorais žmonėmis, gerais piliečiais..

Pati M. Novikevič taip pat yra kilusi iš  daugiavaikės šeimos. Ji buvo vyriausia šeimoje, todėl teko padėti mamai auginti kitus vaikus. Sulaukusi 7 metų pradėjo lankyti Vilkonių kaimo pradinę mokyklą. Su tėvais daug ir sunkiai dirbo, nes šeima turėjo nemažą ūkį.

Ištekėjusi 1951 metais, pagimdė ir išaugino  4 dukteris ir 3 sūnus. Dirbo kolūkyje žemės ūkio darbus ir rūpinosi vaikais, skatino juos mokytis ir įgyti išsilavinimą. Visi jos vaikai sukūrė šeimas, susilaukė savo vaikų. M. Novikevič vyras mirė 1979 metais.

Šiuo metu senolė gyvena kartu su dukra G. Mickelevič. Netoliese gyvena dar keli M. Novikevič vaikai, kurie padeda rūpintis bei prižiūrėti mamą. Septynis vaikus išauginusi M. Novikevič – kukli moteris, nuoširdi ir gera motina ir močiutė, nusipelniusi šeimos narių pagarbos ir meilės. Ją supa  jos vaikų, marčių, žentų, 18 anūkų ir 29 proanūkių dėmesys ir jų meilė.

Trakų rajono savivaldybės informacija

Sigitos Nemeikaitės nuotr.